Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį... Edukacinė platforma vaikams ir tėvams mazujuekspertumokykla.lt pasiteiravo savo ambasadorių psichologės Jūratės Bortkevičienės ir „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytojos Rasos Jurgelevičienės, kiek tėvai turi įsitraukti į vaikų darželio ar mokyklos gyvenimą.

Šis ruduo Ukrainoje prasidėjo liūdnomis žiniomis – surogatiniai alkoholiniai gėrimai pasiglemžė mažiausiai 53 gyvybes, dar daugiau nei 50 apsinuodijusių žmonių prireikė medikų pagalbos. Lygiai taip pat bet kurią dieną gali atsitikti ir Lietuvoje, nes mūsuose vis dar populiarus samagonas bei įvairūs pilstukai,kurie kaip rodo tyrimai, gaminami iš nuodais denatūruoto techninio spirito.

Mirčių nuo surogatinio alkoholio Lietuvoje yra, iki šiol jos būna pavienės – miršta vienas ar keli žmonės. Pastarąjį kartą toks atvejis fiksuotas šį pavasarį Šiauliuose – Anapilin iškeliavo 47 metų vyras.

Nedažnai taip nutinka, kad atsitiktinai į kolekciją papuolęs radinys, vėliau taptų įstaigos reprezentaciniu ženklu. Mažeikių muziejuje, rengiant nuolatinę ekspoziciją „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“, archeologijos rinkinio vizitine kortele ir šios ekspozicijos išskirtiniu ženklu pasirinkta Kukių kapinyne rasta žalvarinė XI–XII a. (?) eržiliuko figūrėlė, kuri vėliau tapo Mažeikių muziejaus firminiu ženklu.

Beveik kasdien per televiziją, žinias, spaudoje mus pasiekia pranešimai apie žmonių žūtis – per teroristų atakas, katastrofose, avarijose… Net jei tai vyksta toli nuo mūsų, ten, kur vargu ar kada nors pateksime, žmonių tragedijos nepalieka abejingų. O jei miršta mūsų artimieji, jei sprogdinamas tavo miestas… Milžiniška emocijų banga užlieja kaip lavina, ir ne visada gali šiai lavinai pasipriešinti. Ir visa tai vyksta „kasdienių“ stresų fone. Nerimas ir baimės taip pagauna žmones, kad pradedama bijoti savo paties šešėlio.

Knygų kaupti nereikia, nebent esame bibliofilai, juk net profesinė literatūra sensta, o dovanotas knygas saugome tik dėl įrašyto linkėjimo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos Informacinių išteklių centro direktorė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė. Anot jos, yra nemažai variantų, kur dėti pasenusias knygas, – jas galima nunešti į mainų lentyną, atiduoti bibliotekoms, net panaudoti interjere.

Skaudu, skaudu ne už partijas ir ne už kandidatus, kurie žarstosi pažadais į kairę ir į dešinę, o už jaunimą. Žmonės, kurie su pakelta galva ir jaudulio kupina širdimi šiandien ėjo į rinkimus, o grįžo su panieka ir plyštančia širdimi.

Komentaras

Šaltasis karas daugeliu atžvilgių buvo bauginantis ir siaubingas. Vis dėlto jis padėjo susitelkti. Kai augau 8-ame dešimtmetyje, nerimavome, kad komunizmas iš tikrųjų gali laimėti: jis buvo patrauklus neturtingiesiems, kurių buvo daug. Ir jį propagavo supervalstybė, kuri, kaip atrodė, įstengdavo pergudrauti mus visame pasaulyje.

Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame Erasmus+ projekte „Lai skamba muzika pamokoje“, kuris subūrė aštuonių šalių: Turkijos, Italijos, Latvijos, Rumunijos, Lietuvos, Vengrijos, Ispanijos ir Lenkijos, mokyklas bei jų mokytojus vienam tikslui – surasti įdomesnių būdų organizuoti mokymo procesą.

      Trečiadienio pavakarę Plinkšių globos namų salė susirinko čia gyvenantys garbaus amžiaus žmonės, jų artimieji ir darbuotojai tradiciškai paminėti Pagyvenusių žmonių dieną. Senoliai patys traukė gerai žinomas dainas, skaitė savo kūrybos eilėraščius, atidžiai klausėsi ir dainavo kartu su „Sedos romansais“.

Komentaras

Įdomiausias klausimas, žinoma, kas laimės rinkimus. Jį išskaidant į konkretesnius klausimus galime atidžiau pažvelgti į Lietuvos politinę areną bei galimas koalicijų dėliones ir tikėtiną naująją vyriausybę. Tad ką vertėtų prisiminti, pasibaigus balsavimui ir paaiškėjus jo rezultatams?

Spalio 5 d. kasmet švenčiame Mokytojo dieną. Nors esame dėkingi savo mokytojams už be galo svarbų jų darbą, retas jaunas žmogus dabar drįsta rinktis pedagogo profesiją. Ne kiekvienas juo ir gali būti, įsitikinusi Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokytoja matematikė Dalia Kybartienė. Ji dalijasi savo kaip pedagogės patirtimi bei įvardija svarbiausias savybes, kurias būtina turėti renkantis mokytojo kelią.

Tarptautinė mokytojų diena – puiki proga atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei įvertinti šių žmonių neaprėpiamą indėlį kuriant mūsų šalies ateitį. „Mokytojo autoritetas bei profesijos prestižas visų pirma net neturėtų būti kvestionuojamas mūsų visuomenėje. Greitai įsisavinantys naujas metodikas bei technologijas, atrandantys tinkamiausius būdus mokyti pagal besikeičiančius mokinių poreikius ir nuolat tobulėjantys patys. Tokie yra mūsų mokytojai“, – pažymi „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Ar dažnai jūsų šeimoje susėdama kartu prie stalo papietauti ar pavakarieniauti, neskaitant švenčių? Jums išties labai pasisekė, jei tai pavyksta padaryti bent keletą kartų per savaitę. Pastebima, kad vis daugėja šeimų, kuriose visi nariai prie bendro stalo pavalgyti ir pabendrauti susitinka itin retai. Užsiėmę ne tik tėvai – dažnai ir vaiko dienotvarkė kupina popamokinių veiklų. Ar kada nors pagalvojote apie tai, ko netenkame nesusėsdami prie bendro stalo?

Mažeikių muziejuje atidaryta šviesaus atminimo dailininkės, keramikės, pedagogės Genės Jacėnaitės (1933–2016) paroda ir pristatyta atsiminimų knyga „Kas lieka širdyje...“. Buvo įsivaizduota, kad viskas vyks visiškai kitaip, bet liepos 21 d. pasiekė žinia, kad geros mūsų muziejaus bičiulės gyvybė užgeso. Baigėsi ilgas ir gražus bendravimas, bet liko neįkainojama ir unikali G. Jacėnaitės darbų kolekcija, kuri jos testamente išreikšta valia padovanota Mažeikių muziejui.

      Sukasi apžvalgos ratas aplink rajoną ir vis veda į kitą vietą. Kvietėme jus į Viekšnius, Laižuvą, Gyvolius, Mažeikius, Sedą ir kitur, dabar laukiame jūsų Tirkšliuose, kur kiekvieną nustebins Penkių širdžių koplytstulpis ir pušyno, kažkada priglaudusio atsiskyrėlį, kvapas.

Seniūnijos centras

Tirkšliai – seniūnijos centras, miestelis, nutolęs nuo Mažeikių 6 km į pietus, prie Mažeikių–Plungės kelio. Per Tirkšlius teka upelis Stulpas (Viešetėsdeš. intakas). Yramokykla,sveikatos priežiūros centras, biblioteka,bažnyčia,kapinės ir ypač visus viliojantis pušynas.

Miestelis radialinio plano. Keliai veda į Geidžius,Pievėnus,Sedą, Žemalę, Telšius.

Daugumai mūsų rytas neįsivaizduojamas be puodelio kavos. Prie pusryčių stalo, automobilyje važiuojant į darbą ar iš lėto gurkšnojant lauko kavinukėje vasarą – diena prasideda nuo kavos. Rytoj visi prisiekę „kofemanai“ minės Tarptautinę kavos dieną. Šia proga per pasaulį nuvilnys ir milžiniška rytinio kavos puodelio grandinė, kurios tikslas – ne tik prabudinti.

Komentaras
Laikas parašyti pažymį Baracko Obamos administracijos politikai Europos atžvilgiu. Pažymėtina, kad yra kelios šios politikos kryptys. Nesėkmingiausia – stumiama Valstybės departamento. Johnas Kerry – po nelaimingiausia žvaigžde gimęs šios institucijos šeimininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jo pastangos susitarti su Rusija dėl Sirijos atspindi nepaprastą (ir aiškiai nepagrįstą) pasitikėjimą savo asmeniniais gebėjimais rasti diplomatinį sprendinį, neturint pakankamai raumenų, kad derybinė pozicija atrodytų įtikinama.

Rugsėjo 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir gėlių salonas „Skinta“ pakvietė į naujų knygų ir rudens floristikos darbų pristatymą „Knyga, vaza ir rudeninė flora“. Ko gero, tai pirmas toks projektas Lietuvoje.

Kasmet Europos Parlamento (EP) teikiamą Europos piliečio apdovanojimą šiemet Lietuvoje pelnė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas. Šeštadienį, spalio 1 d., 14 val. jis bus iškilmingai įteiktas Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje, Studentų g. 39, Vilniuje.

Rugsėjo 22 d. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko mažeikiškio Virginijaus Sungailos poezijos knygos „Paslapties piligrimas“ pristatymas ir fotografijų parodos „Atspindžiai vandenyje“ atidarymas.

Esu laisvas žmogus

Kūrėjas nėra baigęs jokių specialių meno mokslų ir kalbant apie jo pasaulėjautą, savitą vidinę intuiciją bei neįprastą išraiškos amplitudę, nesunkiai gali sumodeliuoti menininko kūrybinį portretą. 1985 m. V. Sungaila iš Naujosios Akmenės persikėlė į Mažeikius ir čia pradėjo savo kūrybinę biografiją. Kalbėdamas apie meninę fotografiją, Virginijus yra įsitikinęs, kad fotografuoja ne brangūs aparatai, o paprasti žmonės. „Esu toks laisvas žmogus, kuris nenori būti „privalomai“ baigęs kažkokią mokyklą. Visus atradimus ir klydimus noriu išgyventi ir patirti pats, o poetinių vizijų ar realaus gyvenimo akimirkų fiksavimas man teikia kūrybinį malonumą. Aš, kaip tas piligrimas, kasdien einu vis pirmyn ir tolyn, stengiuosi tobulėti ir į savo kūrybinę kelionę kviečiu vis platesnį žmonių ratą. Kalbant apie poeziją, tai 1999 m. leidykla „Vaga“ išleido pirmajį mano poezijos rinkinį „Rudenio kosulys“ ir tik 2016 m. pasirodė antroji knygelė. Beje, mano kūryba buvo nušviečiama kultūros ir meno žurnaluose: „Durys“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Dienovidis“, „7 meno dienos“ ir kt. Na, o mana fotografija dar labai jauna. 2015 m. Visagine buvo atidaryta pirmoji paroda, o ši – jau keturiolikta“, – sakė Virginijus.

Svajonių universitetas – jame nėra nei egzaminų, nei sesijų, tik naudingos žinios, išvykos ir renginiai. Tokia organizacija išties egzistuoja – tai Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Mažeikių rajono TAU netrukus pradės jau šeštus mokslo metus. Universitetas įsikūręs Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje ir vienija daugiau nei 200 vyresnio amžiaus žmonių.

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują Theresos May vadovaujamą konservatorių vyriausybę buvo paskelbta, kad ji formaliai aktyvuos ES sutarties 50 straipsnį dėl JK išstojimo ir pradės derybas kitų metų pradžioje bei kad ji sieks migracijos sąlygų sugriežtinimo. Nuo tada iki dabar britų žiniasklaida vis kartoja šias žinutes, rodydama išstojimui iš ES nuolatinį dėmesį, kuris užpildomas nieko naujo nesakančiomis „naujienomis“. Nors JK vyriausybė mėgina demonstruoti savo derybines galias, kalbėdama apie ketinimus susitarti dėl laisvos prekybos su tokiomis šalimis kaip Indija ar Australija, ar neprarasti investuotojų iš Japonijos bei Kinijos, tačiau kol kas pačios JK vyriausybės ministrai nesutaria dėl esminių išstojimo iš ES sąlygų.

Tenka dažnai išgirsti, kad trūksta knygų paaugliams, kad sunku atskirti ir aiškiai nubrėžti ribas, kada tai vaikų, o kada – paauglių knyga, ir apskritai paauglystė kiekvieną ištinka skirtingu laiku, susiduriama su skirtingais iššūkiais ir problemomis. Paauglius, kaip ir visus, beje, domina skirtingos temos. Tad džiugu, jog rugsėjis pažeria gausią šūsnį naujų knygų paaugliams – aštuonias iš jų čia jums noriu pristatyti.

   Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat iškyla klausimas, kas atsakingas už mokinio mokymąsi, jo rezultatus. Dažniausiai girdime, kad mokytojas neišmokė, mokytojas nesudomino, nemotyvavo, dar kažko nepadarė, tačiau girdėti ir kitokių atsiliepimų, kad mokytis turi pats mokinys, o mokytojas yra tik jo padėjėjas, kuris padeda išmokti. Teko išgirsti visokių nuomonių: buvusių ir esamų mokinių, mokytojų, tėvų. Kas teisus ir kaip yra iš tikrųjų, neturime teisės spręsti, paliekame skaitytojui pamąstyti ir susidaryti savo nuomonę.

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

 Rugsėjo 15 dieną Viekšnių vaistinės muziejuje atidaryta tapybos paroda ,,Michailas Ivančenko vėl Viekšniuose“. Paroda veiks iki spalio 15 dienos.

Nepamirštas ir mylimas

      Gausus būrys viekšniškių ketvirtadienio popietę susirinko į pusę šimtmečio miestelyje gyvenusio ir kūrusio tautodailininko M. Ivančenkos devintosios personalinės tapybos bei akvarelės darbų parodos atidarymą. Nors jau aštuonerius metus dailininkas gyvena netoli sostinės, tačiau daugelio Viekšnių miestelio gyventojų namuose likę jo paveikslų, tad šios mielos šeimos atminimas gyvas juos pažinojusių širdyse. Muziejaus vedėja Danutė Končienė, pristatydama parodą, perdavė dailininko ir jo žmonos nuoširdžiausius linkėjimus viekšniškiams. Parodai M. Ivančenko pristatė 60 tapytų aliejumi bei lietų akvarele paveikslų. Dauguma darbų nutapyti iš etiudų, atsivežtų iš Viekšnių bei kitų Žemaitijos apylinkių, tačiau gyvendamas naujuose namuose, be abejo, įamžino ir vaizdingas šio krašto apylinkes. Dailininkas prisipažinęs, jog sostinės menininkai iš aukšto žiūri į nediplomuotą kolegą, kaip į keistuolį žvelgia į tai, jog M. Ivančenko iš pradžių piešia etiudus, o tik vėliau perkelia į drobę, tačiau tautodailininko iš natūros tapyti paveikslai dvelkia meile tam, ką aprėpia jo gamtą ir žmogų mylinti akis.

„Parduoti nebetinka, o išmesti gaila“ – tokia mintis aplanko daugelį tvarkant nebereikalingus rūbus, baldus ar kitus daiktus. Susidūrus su tokia situacija yra sprendimas – daiktus paaukoti. VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ – vienas iš Lietuvoje veikiančių labdaros fondų. Jis remia sunkiai finansiškai besiverčiančias šeimas, neįgaliuosius, senjorus bei įvairias pagalbos prašančias institucijas.

 Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos stiprinimui ir gamtosauginėms idėjoms puoselėti.

Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti. Edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė dalijasi penkiais patarimais, kaip ir kada supažindinti vaiką su technologijomis.

Taip jau atsitiko, kad pradėjus ruošti puslapį, bendraujant su žmonėmis, teko atsisakyti pradinio sumanymo ir grįžti prie praėjusiais metais analizuotos temos. Taigi pirmiausiai buvo nuspręsta susipažinti su keletu akvariumų savininkų ir supažindinti skaitytojus su įvairiaspalvių žuvyčių pasauliu. Bet, deja, paaiškėjo, jog žuvytės mūsuose visai gerai gyvena palyginus su katėmis. Ir ne bet kokiomis katėmis, o tomis, kurios žmogaus valia paliktos likimo valiai.